Brangiai superkamų automobilių Vilniuje mąstymo klaidos

Mąstymas yra aukščiausias pažinimo procesas. Jis padeda žmogui savo sąmonėje atspindėti ne tik suvokiamų daiktų išorines ypatybes, bet ir jų esmę, svarbiausius jų tarpusavio ryšius, kurių negalima suvokti pojūčiais. Mąstymas— tai apibendrintas tikrovės atspindys.

Gyvenime dažni tokie uždaviniai, kurių negalima išspręsti, remiantis tik pojūčiais ir suvokimu. Daugelis klausimų sprendžiami darant išvadas, panaudojant turimas žinias. Inžinierius kuria mašinos konstrukciją, remdamasis mechanikos dėsniais. Vairuotojas randa variklio gedimus, žinodamas, kaip šis turi dirbti. Aktyvaus mąstymo procesas susijęs su , būtinybe spręsti kokį nors uždavinį.

Daugeliu atvejų uždavinio sprendimas baigiasi tam tikru judėjimo veiksmu. Pavyzdžiui, įvairiose kelyje susidarančiose situacijose vairuotojo sprendimas baigiasi droselio pedalo paspaudimu, vairo pasukimu ir kt. Šiuo atveju sprendimo teisingumas priklauso nuo patyrimo, vairuotojo sugebėjimo tiksliai įvertinti kelio sąlygas ir greitai išanalizuoti reikalingus duomenis, kad būtų patvirtinta arba atmesta hipotezė, t. y. kad būtų atsakyta į klausima: stabdyti ar nestabdyti, lenkti ar nelenkti ir t. t.

Pastoviai gaunama ir apdorojama informacija padeda vairuotojui ne tik įvertinti kelio sąlygas bei atitinkamai spręsti, kaip valdyti automobilį, bet ir, turint pakankamą vairavimo patyrimą, numatyti, kaip keisis kelio sąlygos, ir pagal tai numatyti būsimų jo paties veiksmų rezultatus. Toks įvykių eigos numatymas vadinamas prognozavimu. Vairuotojo sugebėjimas prognozuoti sudėtingomis kelio sąlygomis liudija apie didelį jo meistriškumą.

Mąstymas tam tikroje situacijoje, kai reikia greitai rasti teisingą sprendimą, vadinamas operatyviniu mąstymu.

Mąstymo procesai gali būti labai greiti. Tačiau kartais jie sulėtėja (pavyzdžiui, pavargus) ir dėl to vairuotojas, neturėdamas pakankamai laiko, nespėja nuspręsti teisingai. Mąstymas gali būti nekritiškas (kai spėjimai netikrinami); tada vietoj naudingo greito mąstymo žmogus mąsto skubotai ir dėl to daro neteisingus sprendimus. Kuo daugiau žmogus turi žinių, tuo produktyvesnis mąstymo procesas.

Atmintis yra anksčiau įgyto patyrimo įtvirtinimo, išsaugojimo ir atgaminimo psichinis procesas.

Atmintis turi didžiulę reikšmę visose žmogaus veiklos srityse. Jeigu žmogus neturėtų atminties, tai mokymo procesas būtų neįmanomas, nes atmintis yra žmogaus žinojimo ir įgūdžių formavimo pagrindas. Vairuotojo profesija reikalauja, kad vairuotojas gerai žinotų eismo taisykles, įgytų tvirtus judesių įgūdžius, atsimintų automobilio maršrutus ir t. t.

Vertinant vairuotojo sugebėjimus, reikia atsižvelgti į atminties savybes: atminties apimti (ji nustatoma objektų kiekiu, kuris įsimenamas tuojau pat po jų suvokimo), įsiminimo greitį ir tikslumą, žinių išlaikymo atmintyje laiką ir atminties pasirengimą.

Ypač didelę reikšmę vairuotojui turi atminties pasirengimas. Šią savybę nusako žinių, kurios reikalingos konkrečiu atveju, atgaminimo lengvumas, t. y. žmogaus sugebėjimas greitai gauti reikalingą duomenų iš savo žinių atsargos tais atvejais, kai to reikalauja aplinkybės. Kartais vairuotojui reikia panaudoti savo žinias ir sudėtingus įgūdžius tokiomis sąlygomis, kai laiko neužtenka. Tokiose situacijose savalaikiai ir teisingi vairuotojo veiksmai labai priklauso nuo jo atminties pasirengimo, kurį lemia nuovokumas ir išradingumas.

Atminties produktyvumas nepastovus, jis gali keistis ,dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad po 6 darbo valandų vairuotojo atmintis labai susilpnėja.

Atminti stiprina sistemingos įsiminimo pratybos. Yra žinoma, kad vairuotojai turi gerą regimąja atmintį.

Atmintis gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė (operatyvinė); jos abi vairuotojui’ vienodai reikalingos.- ilgalaikė atmintis yra tokia, kai ilgam laikui įsimenamos techninės, mokslinės ir kitokios Žinios, kurios yra susijusios su profesija arba reikalingos buityje.

Trumpalaikė, arba operatyvinė, atmintis vairuotojui reikalinga didelės apimties ir pastoviai besikeičiančiai einamajai informacijai įsiminti, per trumpą laiką (20-100 s) jai atgaminti, pavyzdžiui, nuolat įvertinti besikeičiančias kelio sąlygas važiuojant automobiliu. Apvažiuodamas kliūtį ant kelio, vairuotojas kuri laiką jos nemato, tačiau išlaikyti regimąjį vaizdą jam padeda regimoji atmintis. Tam tikrą laiką išlaikydamas atmintyje kelio prieš automobilį vaizdą, vairuotojas gali perkelti savo žvilgsni kitą kelio atkarpą, pavyzdžiui, žvilgtelėti į užpakalinio vaizdo veidrodi arba toliau į priekį.

Anksčiau suvoktų daiktų arba reiškinių vaizdai vadinami vaizdiniais. Vaizdiniai skirstomi pagal tai, kokie jutimo organai dalyvavo suvokiant objektą: regos, klausos, raumenų-judinamieji ir kt. Vaizdinių ryškumas ir pilnumas padeda vairuotojui įvertinti kelio sąlygas, galimus jų pasikeitimus ir padeda teisingai apie juos spręsti.

Šaltinis – Automobilių supirkimas Vilnius