Kambarinių gėlių dauginimas įvairiausiais būdais

Vegetatyvinis dauginimas. Šiuo būdu dauginamos tos kambarinės žydinčios gėlės, kurios mūsų kambarių sąlygomis neužaugina sėklų (azalija, hortenzija, anturis). Be to, kai kurios sėklomis dauginamos gėlės (pelargonija, fuksija) esti visiškai nebepanašios į motinines. Tuo tarpu vegetatyviniu būdu išaugintos šios gėlės nepraranda motininių augalų savybių, greičiau žydi ir užauga.

Dauginimas auginiais. Dauguma kambarinių žydinčių gėlių auginiais dauginamos anksti pavasarį (vasario, kovo, balandžio mėnesiais). Tačiau kai kurios iš jų (pelargonijos, azalijos) gali būti dauginamos kitu metų laiku (liepos—rugpjūčio mėnesiais).

Auginiai imami nuo sveikų motininių kerų, su gerai išsivysčiusiais 2-3 pumpurais. Apatinis pjūvis daromas bent kiek įstrižas ir arčiau prie paskutiniojo lapo, o viršutinis — kiek toliau nuo viršutinio lapo.

Auginiai sodinami į dėžutę, vazonėlį arba kambarinį inspektėlį, į kuriuos pripilama stambaus, švaraus smėlio arba viržinės bei durpinės žemės ir smėlio mišinio. Auginiai sodinami taip, kad smėlyje būtų tik apatinė akutė (esantis prie akutės lapas nupjaunamas), ir apspaudžiami taip stipriai, kad, patraukus už viršūnės, lengvai neišsitrauktų. Auginiai apipurkškiami iš pulverizatoriaus arba palaistomi mažu su tankiu sieteliu laistytuvėliu, pridengiami stiklu ar polietilenine plėvele ir sustatomi į šiltesnę (18-20), pavėsingą vietą. Chrizantemų, pelargonijų auginiams įšaknyti reikia mažiau šilumos (14-16°). Šilčiau laikomi šių gėlių auginiai supūva.

Dauguma kambarinių gėlių įsišaknija per 2-3 savaites. įsišakniję auginiai sodinami į mažus vazonėlius, kuriuose įberta gėlei tinkamų žemių mišinio.

Dauginimas kero dalijimu. Šiuo būdu dauginamos gėlės, kurios išleidžia kelis stiebus su atskiromis šaknimis (kalija, klivija). Šiuo būdu patogiausia dauginti gėles, kai jos persodinamos. Išimtas iš vazono keras dalijamas į kelias dalis taip, kad kiekvienas turėtų po 1-2 stiebus ir sveikų šaknų. Atidalyti kereliai sodinami į atitinkamą nedideliuose vazonėliuose žemių mišinį.

Dauginimas svogūnėliais —„vaikučiais“. Svogūninės kambarinės žydinčios gėlės yra visadžalės (eucharis, klivija) ir metančios lapus (amarilis, krinas). Visadžalės svogūninės gėlės dauginamos kero dalijimu peržydėjusios, o metančios lapus gėlės dauginamos šoniniais svogūnėliais —„vaikučiais“, kurie atskiriami pavasarį, jas persodinant.

Iš kero atidalyti svogūnai, bei „vaikučiai“ sodinami į atskirus vazonėlius, į reikiamos sudėties žemių mišinį.

Dauginimas šakniagumbiais. Šiuo būdu dauginama gloksinija ir gumbinė begonija. Šakniagumbiai pjaustomi taip, kad kiekvienoje atpjautoje dalyje būtų sveikų akučių. Pjūvių vietos apibarstomos medžio anglies milteliais ir truputį apdžiovinamos. Po to kiekviena atpjauta šakniagumbio dalis sodinama į mažus vazonėlius, į atitinkamą lengvesnės sudėties žemių mišinį. Šakniagumbius geriausia dalyti pavasarį, kai aiškiai matomos sudygusios akutės.

Dauginimas lapais. Lapais dauginamos santpaulijos, streptokarpai, gloksinijos. Lapas nuskinamas su visu lapkočiu ir sodinamas statmenai į smėlingą durpių žemę vazone arba dėžutėje. Indas su pasodintais lapais pridengiamas stiklu ir pastatomas šviesioje, šiltoje (20°) vietoje. Kasdien kelioms minutėms stiklas nuimamas — išvėdinama, o pradžiuvusi žemė drėkinama.

Po 30-40 dienų šalia lapų išauga daigeliai, kuriuos galima sodinti į vazonėlius.