Ką gi turi daryti vairuotojas, pradėjęs posūki per dideliu greičiu?

Nepakankamo pasukamumo automobilių paprastai greičiau pradeda slysti šonu priekiniai ratai, todėl vairuotojas turi žiūrėti, kad, per daug pasukęs priekinius ratus, neprarastų galimybės vairuoti mašiną ir kad šios neištiktų šoninis slydimas liestine išorinės posūkio pusės link.

Per didelis ar nepakankamas pasukamumas priklauso nuo konstruktyvinių faktorių ir nuo apkrovos pasiskirstymo automobilio ašims. Didelė užpakalinės ašies apkrova lemia per didelį pasukamumą, o padidėjusi priekinės ašies apkrova — nepakankamą pasukamumą. Todėl daugiausia tie automobiliai, kurių varikliai įtaisyti priekinėje dalyje ir priekiniai ratai. varantieji, yra nepakankamo pasukamumo, o tie, kurių varikliai užpakalinėje dalyje,— per didelio pasukamumo.

Žinoma, yra automobilių ir su normaliu pasukamumu, be ypatingos tendencijos posūkiui arba be polinkio slysti šonu priekine dalimi. Tačiau tokie automobiliai — išimtis, nes dideliu greičiu riedantiesiems pageidautinas neryškus per didelis pasukamumas.

Pažymėtina, kad sportininkai labiau mėgsta automobilius su per dideliu pasukamumu, o lenktynininkai — su nedideliu nepakankamu pasukamumu. Mat, per didelio pasukamumo automobilį yra lengviau suvaldyti posūkyje, kai jis viršija kritinį greitį. Automobilis su nepakankamu pasukamumu leidžia išvystyti šiek tiek didesnį saugų greitį, bet, viršijus tą ribą, tuojau pat prarandamas valdumas. Aukštos klasės vairuotojai gali sau leisti tokį greitį, nes jie visada sugeba neviršyti jo ribos. Mažiau įgudę sportininkai pasitenkina posūkiuose kiek mažesniu greičiu, užtai jie tikri, kad sugebės suvaldyti automobilį šoninio slydimo atveju.

Automobilių supirkimas Kaune išvados

Kokią gi išvadą galime padaryti iš viso, kas pasakyta? Posūkyje vairuotojas ne visada gali suvaldyti automobilį, remdamasis teoriniais apskaičiavimais, atitinkančiais vairo mechanizmo geometriją. Kartais, priklausomai nuo automobilio „elgesio“, jis privalo šiek tiek kitaip jį valdyti. Atliekamo didžiausiu leistinu greičiu posūkio tikslumas labai priklauso ne tiktai nuo teorinių žinių, bet ir nuo patyrimo bei pripratimo prie automobilio.

Ką gi turi daryti vairuotojas, pradėjęs posūki per dideliu greičiu?

Automobilio tiek su per dideliu, tiek su nepakankamu pasukamumu valdumas visiškai prarandamas tuo momentu, kai visi jo ratai netenka sukibimo su keliu, t. y. visiems ratams slystant šonu.

Vairuotojų tarpe yra paplitęs išsireiškimas „keturių ratų kontroliuojamas šoninis slydimas“. Šis išsireiškimas — klaidingas, nes keturių ratų šoninis slydimas negali būti kontroliuojamas. Ištikus tokiam slydimui, vairuotojas visiškai netenka galimybės valdyti automobilį. Daugiausia, ką jis gali, tai laukti, kol šoninis slydimas sumažės iki didžiausio nuvedimo kampo ribos, nes tada pajėgs suvaldyti automobilį.

Visada rekomenduojama vairuotojui turėti tam tikrą degalų ir alyvos atsargą

Alyvos ir degalų atsarga

Visada rekomenduojama vairuotojui turėti tam tikrą degalų ir alyvos atsargą. Ypač tai svarbu tolimose kelionėse, kai nežinai, kur jų gausi įsigyti. Automobiliui su mažalitražių varikliu pakanka 10 l degalų ir 1 alyvos atsargos nuvažiuoti 100 km. Tokiame atstume vairuotojas tikriausiai ras degalinę. Apdairesni vairuotojai vežiojasi 20 l degalų ir 2 l alyvos atsargą. Jie nepritrūksta nei degalų, nei alyvos dar didesnį atstumą.

Automobilių supirkimas Šiauliuose su dvitakčiais varikliais kai kurie vairuotojai patys ruošia degalų mišinį degalinėse, supildami atitinkamą alyvos kiekį į indą su benzinu. Ruošti tokį mišinį degalinėje labai nepatogu. Tada tenka visų pirma ilgai laukti, kol tirštos alyvos likučiai nutekės nuo indo sienelių, o, antra, ilgai ir rūpestingai maišyti alyvą su degalais.

Šias operacijas galima gerokai palengvinti. Tik reikia laisvu laiku tinkamai pasiruošti: alyvos kiekį, skirtą, pavyzdžiui, 10, 15 arba 20 litrų benzino, supilti į plastmasinį indą su padalijamais (kad ir indą nuo automobilio Polski FIAT-125P alyvos) ir įpilti nedaug benzino. Po to indą energingai papurtyti. Taip paruoštą skystą mišinį galima greitai ir lengvai sumaišyti su benzinu degalinėje. Netgi nereikia papildomo indo maišymui, užtenka paruoštą alyvą supilti į degalų baką ir įpilti švaraus benzino tiesiog iš degalų kolonėlės. Taip pat rekomenduojama naudoti „Miksol“ tipo alyvą, kuri savaime susimaišo su degalais.

Laikant degalus skardiniame, kanistre, žiūrėtina, kad, automobiliu važiuojant, jis nesitrintų į metalines bagažinės dalis, nes nuo to gali prakiurti. Be to, skardinis kanistras po kurio laiko prakiūra, veikiant korozijai, ir pradeda tekėti. Dėl to gali kilti gaisras. Kanistrui prakiurus, automobilio kabinoje atsiranda stiprus benzino kvapas. Tad patogiausi yra plastmasiniai kanistrai, kurių neveikia korozija. Tačiau juos būtina sandariai uždaryti ir padėti taip, kad, automobiliui važiuojant, jie nebūtų prakiurdyti.

Kanistrus su degalais ir bakelius su alyva geriausia laikyti bagažinėje. Bakelį su alyva galima laikyti nustatytoje vietoje po variklio gaubtu. Vežant kanistrą ir alyvos bakelį bagažinėje, reikia juos atitverti nuo kitų daiktų ir, nustatant bagažo svori, atsižvelgti į degalų ir alyvos atsargos svori.

 

Be degalų atsargos, vairuotojas dar privalo turėti uždedamą ant kanistro žiočių antgalį, padedanti supilti degalus į baką, nepraliejant jų ant automobilio kėbulo arba žemės. Tokie antgaliai būtini, nes jie padeda išvengti gaisro, kuris ‘gali kilti, užsidegus pralietiems degalams.

Brangiai superkamų automobilių Vilniuje mąstymo klaidos

Mąstymas yra aukščiausias pažinimo procesas. Jis padeda žmogui savo sąmonėje atspindėti ne tik suvokiamų daiktų išorines ypatybes, bet ir jų esmę, svarbiausius jų tarpusavio ryšius, kurių negalima suvokti pojūčiais. Mąstymas— tai apibendrintas tikrovės atspindys.

Gyvenime dažni tokie uždaviniai, kurių negalima išspręsti, remiantis tik pojūčiais ir suvokimu. Daugelis klausimų sprendžiami darant išvadas, panaudojant turimas žinias. Inžinierius kuria mašinos konstrukciją, remdamasis mechanikos dėsniais. Vairuotojas randa variklio gedimus, žinodamas, kaip šis turi dirbti. Aktyvaus mąstymo procesas susijęs su , būtinybe spręsti kokį nors uždavinį.

Daugeliu atvejų uždavinio sprendimas baigiasi tam tikru judėjimo veiksmu. Pavyzdžiui, įvairiose kelyje susidarančiose situacijose vairuotojo sprendimas baigiasi droselio pedalo paspaudimu, vairo pasukimu ir kt. Šiuo atveju sprendimo teisingumas priklauso nuo patyrimo, vairuotojo sugebėjimo tiksliai įvertinti kelio sąlygas ir greitai išanalizuoti reikalingus duomenis, kad būtų patvirtinta arba atmesta hipotezė, t. y. kad būtų atsakyta į klausima: stabdyti ar nestabdyti, lenkti ar nelenkti ir t. t.

Pastoviai gaunama ir apdorojama informacija padeda vairuotojui ne tik įvertinti kelio sąlygas bei atitinkamai spręsti, kaip valdyti automobilį, bet ir, turint pakankamą vairavimo patyrimą, numatyti, kaip keisis kelio sąlygos, ir pagal tai numatyti būsimų jo paties veiksmų rezultatus. Toks įvykių eigos numatymas vadinamas prognozavimu. Vairuotojo sugebėjimas prognozuoti sudėtingomis kelio sąlygomis liudija apie didelį jo meistriškumą.

Mąstymas tam tikroje situacijoje, kai reikia greitai rasti teisingą sprendimą, vadinamas operatyviniu mąstymu.

Mąstymo procesai gali būti labai greiti. Tačiau kartais jie sulėtėja (pavyzdžiui, pavargus) ir dėl to vairuotojas, neturėdamas pakankamai laiko, nespėja nuspręsti teisingai. Mąstymas gali būti nekritiškas (kai spėjimai netikrinami); tada vietoj naudingo greito mąstymo žmogus mąsto skubotai ir dėl to daro neteisingus sprendimus. Kuo daugiau žmogus turi žinių, tuo produktyvesnis mąstymo procesas.

Atmintis yra anksčiau įgyto patyrimo įtvirtinimo, išsaugojimo ir atgaminimo psichinis procesas.

Atmintis turi didžiulę reikšmę visose žmogaus veiklos srityse. Jeigu žmogus neturėtų atminties, tai mokymo procesas būtų neįmanomas, nes atmintis yra žmogaus žinojimo ir įgūdžių formavimo pagrindas. Vairuotojo profesija reikalauja, kad vairuotojas gerai žinotų eismo taisykles, įgytų tvirtus judesių įgūdžius, atsimintų automobilio maršrutus ir t. t.

Vertinant vairuotojo sugebėjimus, reikia atsižvelgti į atminties savybes: atminties apimti (ji nustatoma objektų kiekiu, kuris įsimenamas tuojau pat po jų suvokimo), įsiminimo greitį ir tikslumą, žinių išlaikymo atmintyje laiką ir atminties pasirengimą.

Ypač didelę reikšmę vairuotojui turi atminties pasirengimas. Šią savybę nusako žinių, kurios reikalingos konkrečiu atveju, atgaminimo lengvumas, t. y. žmogaus sugebėjimas greitai gauti reikalingą duomenų iš savo žinių atsargos tais atvejais, kai to reikalauja aplinkybės. Kartais vairuotojui reikia panaudoti savo žinias ir sudėtingus įgūdžius tokiomis sąlygomis, kai laiko neužtenka. Tokiose situacijose savalaikiai ir teisingi vairuotojo veiksmai labai priklauso nuo jo atminties pasirengimo, kurį lemia nuovokumas ir išradingumas.

Atminties produktyvumas nepastovus, jis gali keistis ,dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad po 6 darbo valandų vairuotojo atmintis labai susilpnėja.

Atminti stiprina sistemingos įsiminimo pratybos. Yra žinoma, kad vairuotojai turi gerą regimąja atmintį.

Atmintis gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė (operatyvinė); jos abi vairuotojui’ vienodai reikalingos.- ilgalaikė atmintis yra tokia, kai ilgam laikui įsimenamos techninės, mokslinės ir kitokios Žinios, kurios yra susijusios su profesija arba reikalingos buityje.

Trumpalaikė, arba operatyvinė, atmintis vairuotojui reikalinga didelės apimties ir pastoviai besikeičiančiai einamajai informacijai įsiminti, per trumpą laiką (20-100 s) jai atgaminti, pavyzdžiui, nuolat įvertinti besikeičiančias kelio sąlygas važiuojant automobiliu. Apvažiuodamas kliūtį ant kelio, vairuotojas kuri laiką jos nemato, tačiau išlaikyti regimąjį vaizdą jam padeda regimoji atmintis. Tam tikrą laiką išlaikydamas atmintyje kelio prieš automobilį vaizdą, vairuotojas gali perkelti savo žvilgsni kitą kelio atkarpą, pavyzdžiui, žvilgtelėti į užpakalinio vaizdo veidrodi arba toliau į priekį.

Anksčiau suvoktų daiktų arba reiškinių vaizdai vadinami vaizdiniais. Vaizdiniai skirstomi pagal tai, kokie jutimo organai dalyvavo suvokiant objektą: regos, klausos, raumenų-judinamieji ir kt. Vaizdinių ryškumas ir pilnumas padeda vairuotojui įvertinti kelio sąlygas, galimus jų pasikeitimus ir padeda teisingai apie juos spręsti.

Šaltinis – Automobilių supirkimas Vilnius