Ką gi turi daryti vairuotojas, pradėjęs posūki per dideliu greičiu?

Nepakankamo pasukamumo automobilių paprastai greičiau pradeda slysti šonu priekiniai ratai, todėl vairuotojas turi žiūrėti, kad, per daug pasukęs priekinius ratus, neprarastų galimybės vairuoti mašiną ir kad šios neištiktų šoninis slydimas liestine išorinės posūkio pusės link.

Per didelis ar nepakankamas pasukamumas priklauso nuo konstruktyvinių faktorių ir nuo apkrovos pasiskirstymo automobilio ašims. Didelė užpakalinės ašies apkrova lemia per didelį pasukamumą, o padidėjusi priekinės ašies apkrova — nepakankamą pasukamumą. Todėl daugiausia tie automobiliai, kurių varikliai įtaisyti priekinėje dalyje ir priekiniai ratai. varantieji, yra nepakankamo pasukamumo, o tie, kurių varikliai užpakalinėje dalyje,— per didelio pasukamumo.

Žinoma, yra automobilių ir su normaliu pasukamumu, be ypatingos tendencijos posūkiui arba be polinkio slysti šonu priekine dalimi. Tačiau tokie automobiliai — išimtis, nes dideliu greičiu riedantiesiems pageidautinas neryškus per didelis pasukamumas.

Pažymėtina, kad sportininkai labiau mėgsta automobilius su per dideliu pasukamumu, o lenktynininkai — su nedideliu nepakankamu pasukamumu. Mat, per didelio pasukamumo automobilį yra lengviau suvaldyti posūkyje, kai jis viršija kritinį greitį. Automobilis su nepakankamu pasukamumu leidžia išvystyti šiek tiek didesnį saugų greitį, bet, viršijus tą ribą, tuojau pat prarandamas valdumas. Aukštos klasės vairuotojai gali sau leisti tokį greitį, nes jie visada sugeba neviršyti jo ribos. Mažiau įgudę sportininkai pasitenkina posūkiuose kiek mažesniu greičiu, užtai jie tikri, kad sugebės suvaldyti automobilį šoninio slydimo atveju.

Automobilių supirkimas Kaune išvados

Kokią gi išvadą galime padaryti iš viso, kas pasakyta? Posūkyje vairuotojas ne visada gali suvaldyti automobilį, remdamasis teoriniais apskaičiavimais, atitinkančiais vairo mechanizmo geometriją. Kartais, priklausomai nuo automobilio „elgesio“, jis privalo šiek tiek kitaip jį valdyti. Atliekamo didžiausiu leistinu greičiu posūkio tikslumas labai priklauso ne tiktai nuo teorinių žinių, bet ir nuo patyrimo bei pripratimo prie automobilio.

Ką gi turi daryti vairuotojas, pradėjęs posūki per dideliu greičiu?

Automobilio tiek su per dideliu, tiek su nepakankamu pasukamumu valdumas visiškai prarandamas tuo momentu, kai visi jo ratai netenka sukibimo su keliu, t. y. visiems ratams slystant šonu.

Vairuotojų tarpe yra paplitęs išsireiškimas „keturių ratų kontroliuojamas šoninis slydimas“. Šis išsireiškimas — klaidingas, nes keturių ratų šoninis slydimas negali būti kontroliuojamas. Ištikus tokiam slydimui, vairuotojas visiškai netenka galimybės valdyti automobilį. Daugiausia, ką jis gali, tai laukti, kol šoninis slydimas sumažės iki didžiausio nuvedimo kampo ribos, nes tada pajėgs suvaldyti automobilį.